Nedėmesingumas — dažniausia eismo nelaimių priežastis

Vairuotojo dėmesys yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo faktorių. Iš statistikos matyti, kad nedėmesingumas — dažniausia eismo nelaimių priežastis.

Dėmesiu vadinamas sąmonės sutelkimas ties kokiu nors objektu arba veiksmu. Dėmesys būtina žmogaus psichinės veiklos sąlyga. Be jo neįmanomas tam tikras tikslinis suvokimas, nes tam, kad būtų suvoktas, įsimintas, suprastas koks nors reiškinys arba daiktas, reikia jį išskirti iš kitų ir sutelkti dėmesį ties juo. Dėmesio esmę sudaro ne tai, kad reikia matyti viską, o tai, kad reikia „matyti visa tai, kas reikalinga“.

Yra daug įvairių dėmesio savybių.

Dėmesys yra nevalingas ir valingas. Nevalingas (arba pasyvusis) dėmesys pasireiškia be sąmoningų žmogaus ketinimų ir pastangų. Nevalingą dėmesį patraukia stipresni dirgikliai (kai jie staiga keičiasi arba atsiranda nauji), jų ryškumas, kontrastiškumas, netikėtumas ir t. t. (pavyzdžiui, stiprus garsas, šviesos blyksnis, netikėtas triukšmas tyloje).

Valingas ( arba aktyvusis) dėmesys— tai dėmesys, sąmoningai nukreiptas į kokį nors objektą, turint iš anksto nustatytą tikslą. Valingas dėmesys reikalauja didesnio įtempimo negu nevalingas ir labiau vargina žmogų.

Vairuotojo darbe pagrindinį vaidmenį atlieka valingas dėmesys. Tuo tarpu nevalingas dėmesys gali padėti arba trukdyti dėmesiui pereiti į valingąjį. Pavyzdžiui, teisingai pastatytas kelio ženklas turi nesąmoningai atkreipti vairuotojo dėmesį, o tik paskui nevalingas dėmesys turi pereiti į valingą. Įvairūs kelyje pasitaikantys objektai, nesusiję su automobilio vairavimu, nevalingai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo jam svarbesnių objektų: kelio, kelio ženklų, automobilių, pėsčiųjų, prietaisų parodymų.

Dėmesio apimti charakterizuoja objektų kiekis, kuris gali būti vienu metu ir pakankamai aiškiai suvoktas. Žmogus vienu metu gali suvokti 4-6 objektus. Vairuojant mašiną, patyrusio vairuotojo dėmesio apimtis yra didesnė negu vairuotojo, neturinčio didelio automobilio vairavimo patyrimo.

Dėmesio intensyvumas – tai jo įtempimo laipsnis suvokiant objektą: kuo didesnis dėmesio intensyvumas, tuo pilnesnis ir ryškesnis suvokimas.

Vairuotojo dėmesio intensyvumas ne visada vienodas. Pavyzdžiui, dėmesio intensyvumas sankryžoje visada bus didesnis negu važiuojant tiesiu keliu.

Dėmesio pastovumas – tai reikiamo intensyvumo dėmesio išlaikymas ilgą laiką. Dėmesio pastovumas priklauso nuo žmogaus treniruotumo. Dėmesio pastovumas vairuotojui reikalingas važiuojant intensyvaus eismo gatvėmis, keliu ir t.

Dėmesio paskirstymas – tai žmogaus sugebėjimas paskirstyti dėmesį keletui objektų, tuo pačiu metu atlikti du arba daugiau skirtingų veiksmų ir pasiekti, gerų rezultatų. Paskirstyti dėmesį dviem skirtingiems veiksmams lengva tik tada, kai vienas iš jų yra gerai išmoktas ir todėl atliekamas automatiškai. Šiuo atveju pagrindinis veiksmas yra sąmonės centre, o antrąjį (automatizuotą) sąmonė tik kontroliuoja. Vairuotojas, sutelkęs dėmesį į kelio sąlygas, neseka savo rankų judesių perjungdamas pavarų svirti, nes šie veiksmai automatizuoti praeityje įgytų įgūdžių dėka. Jeigu įgūdžių nepakanka, vairuotojo dėmesys perkraunamas.

Dėmesio perkėlimas tai sugebėjimas greitai keisti objektus, į ,kuriuos nukreiptas dėmesys, arba pereiti nuo vienos veiklos rūšies prie kitos. Pavyzdžiui sankryžoje vairuotojo dėmesio perkėlimo objektai yra šviesoforas, automobiliai, pėstieji, eismo reguliuotojas ir t. t.

Dėmesio perkėlimas bei paskirstymas, teisinga veiksmų seka ir stebėjimo aktyvumas yra įžvalgumo, t. y. sugebėjimo laiku numatytu galimas „kelio sąlygų komplikacijas, pagrindas.

Šaltiniai:

Paslaugos:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.